Jūs sėkmingai
užsisakėte naujienlaiškį. Ačiū!
Užsisakykite
naujienlaiškį
Neteisingai įvestas adresas
Naujienos

Rašinių konkursas „Skirtingi, bet draugai“ skatino vaikus susipažinti su tolerancija

lkl.lt 2016-06-20
Rašinių konkursas „Skirtingi, bet draugai“ skatino vaikus susipažinti su tolerancija
Fotografas - Karolis Kavolėlis

Baigėsi Lietuvos krepšinio lygos ir žurnalo vaikams „Laimiukas“ organizuotas rašinių konkursas „Skirtingi, bet draugai“, skirtas projektui #SavasTarpSvetimų.

1-6 klasių moksleiviai buvo kviečiami sukurti trumpą pasaką arba istoriją, kuri būtų įrodymas, jog net labai skirtingi žmonės, gyvūnai ar pasakų būtybės nebijo patyčių ir gali draugauti tarpusavyje, nuveikdami kartu daug puikių dalykų.

„Jau minėjome, kad šiais metais lyga ypatingą dėmesį skiria socialiniams projektams, tolerancijai, patyčioms, todėl kartu su žurnalu „Laimiukas“ organizavome piešinių ir rašinių konkursus vaikams. Abu konkursai sulaukė labai didelio susidomėjimo, vaikai puikiai atskleidė savo talentus ir svarbiausia labai gausiai dalyvavo konkurse“, – teigė LKL generalinis direktorius Romualdas Brazauskas.

Geriausiu rašiniu kompetetinga komisija išrinko Šiaulių „Gegužių“ progimnazijos 3D klasės moksleivio Ugniaus Gapšio rašinėlį pavadinimu „Saulius“.

Dar keli įdomiausi rašiniai bus išspausdinti žurnale „Laimiukas“ bei apdovanoti vertingais prizais: oficialiu LKL kamuoliu, marškinėliais bei Gendručio Morkūno šmaikščių ir pamokančių istorijų knyga „Blusyno pasakojimai“.

1 vieta: Ugnius Gapšys, 3d klasė, Šiaulių Gegužių progimnazija;

2 vieta: Adam Sadaiskij, 3 klasė, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija;

3 vieta: Liutauras Ligeikis, 3d klasė, Šiaulių Gegužių progimnazija;

4 vieta: Benita Mackevičiūtė, 4 klasė, Panevėžio Vilties progimnazija;

5 vieta: Ditė Ščiukinaitė, 3 klasė, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija;

6 vieta: Petras Lučka, 3g klasė, Klaipėdos S. Dacho progimnazija.

—————————————————————————————————————————————-

Atėjo ilgai lauktas pavasaris. Baigėsi pamokos ir mes su draugais išėjome į kiemą pažaisti. Smagu kai  jau šilta ir nebereikia vilktis striukių. Kieme žaidėme futbolą, supomės ir netikėtai pamatėme  nepažįstamą berniuką. Mano draugas Jonas  jį užkalbino. Paklausė ką šis čia veikia ir kur gyvena? Mūsų nuostabai, berniukas, nieko neatsakė ir nubėgo. Pagalvojom, kad šiaip nenori bendrauti, todėl  mes su juo nebekalbėjome. Kai matydavome jį lauke,  jis visada būdavo vienas ir liūdnas. Vaikai iš jo tyčiojosi, vadino nebyliu, atlėpausiu…  Aš jį iš tolo vis stebėdavau ir vieną kartą  pastebėjau, kad  jis su savo mama  bendrauja  rankomis, o ne žodžiais.  Ir kaip taip gali būti ?- pamaniau aš. Vieną dieną, kai  grįžau iš mokyklos, sutikau tą berniuką ir jo mamą. Jo mama papasakojo, kad jo vardas Saulius ir jis negirdi, dėl to kalba gestų kalba.  Man tai buvo nepažįstama, nes nebuvau sutikęs tokio vaiko. Saulius pakvietė mane į svečius, rodė man savo kambarį, žaislus. Jis taip nuoširdžiai su manimi bendravo, man net pasidarė gėda, kad mes su draugais su juo taip negražiai elgėmės. Jis man pasakojo, rodė gestais tačiau aš nieko nesupratau, tada nedrąsiai paklausiau jo mamos, ką tai reiškia. Ji man pradėjo aiškinti,  ką kiekvienas gestas reiškia. Buvo sunku viską prisiminti, tačiau po truputį įsiminiau pagrindinius žodžius. O ko nežinojau,  klausdavau jo mamos. Mes taip susidraugavom, kad net kiekvieną vakarą kartu leisdavome laiką. Mano kiemo draugai kviesdavosi mane į kiemą pažaisti, bet aš skubėdavau pas Saulių. Jie nežinojo kokia didelė berniuko širdis.

Vieną gražią dieną nusprendėme eiti su Sauliumi į lauką pažaisti. Tačiau tik išėjus į lauką sutikome mano kiemo draugus. Jie pradėjo visi tyčiotis, apkalbinėti Saulių. Saulius labai nusiminė, akyse pasirodė ašaros. Man pasidarė taip skaudu, kad jie taip su juo elgiasi ir aš nusivedžiau jį toliau. Mes pradėjome šnekėtis gestų kalba. Pastebėjau, kad tuo metu visi kiemo draugai mus įdėmiai stebėjo. Mes žaidėme, juokėmės. Saulius man rodė karate triukus. Ir netikėtai priėjo vienas kiemo draugas. Jis paprašė ir jį pamokinti karate triukų. Visi trys pradėjome sportuoti, ristis. Buvo taip smagu. Po truputį prisijungė ir kiti vaikai. Saulius gestais pasakojo, o aš vaikams viską žodžiais pasakojau. Visi buvo labai susidomėję. Nuo tos dienos Saulius susirado daug draugų. Aš dažnai prisimindavau, kaip mes iš pradžių su juo negražiai elgėmės ir man pasidarydavo skaudu. Dabar aš džiaugiuosi, kad iš jo niekas nebesityčioja, visi jį priima tokį,  koks jis yra. Saulius –  mano geriausias draugas.